Baigėsi Ju2Otu’24 projektas

Jaunimo laisvalaikio centro mobiliojo darbo su jaunimu komanda trijose vietovėse - Želvoje, Vidiškiuose ir Rečionyse - vykdė projektą „Ju2OTu‘24“, finansuotą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nors ši veikla vykdoma jau netrumpą laiką, rajono žmonėms kyla klausimas „ir ką gi jūs ten dirbat su tuo jaunimu“? Atsakymas į šį klausimą daug kam yra gan netikėtas: dažniausiai žaidžiam arba kalbamės. Išgirdę tokį atsakymą, daugelis suabejoja, ar tikrai šią veiklą galima pavadinti darbu? Ar tikrai jaunimas negali pažaisti su draugais kieme arba namuose? Nejaugi tam reikalingas jaunimo darbuotojas?

Reikalingas. Nes po žaidimų, aktyvių veiklų, užduočių būtinai vyksta refleksija. Žaidimų metu mes esame natūralūs, pagauti azarto ar susikaupimo dažnai nusimetame kaukes ir elgiamės instinktyviai. Tai mums leidžia pamatyti save iš šalies, pabandyti suprasti priežastis, kodėl elgiamės vienaip ar kitaip, ištyrinėti savo charakterio savybes. Susipažinti su savimi ir priimti save nėra lengvas darbas net brandžiam žmogui, o mes suteikiame galimybę tai padaryti labai anksti. Ir jaunimas šia galimybe naudojasi. Pokalbiai su jaunimu reikalingi tam, kad suprasti, kas čia ką tik nutiko su manim, mano draugu ar su visa gausia draugų kompanija. Mūsų pokalbiuose nebūna neišgirstų žmonių, mes stengiamės būti su jaunimu atviri, pasakojame apie savo sėkmes ir nusivylimus. Mūsų susitikimuose mes esame lygūs. Skirtumas tik tas, jaunimo darbuotojai turi šiek tiek daugiau patirties, truputi daugiau kartų yra susimovę, pamelavę, pasiekę daugiau pergalių, kažko neišdrįsę padaryti ar apsiverkę… Svarbiausia mūsų susitikimų ypatybė yra gera nuotaika ir atviras bendravimas. Kartais mes net siaučiame ar juokiamės iki ašarų... Be individualaus darbo ar darbo su grupe projekte mes turėjome ir kitų veiklų: ėjome į žygius, plaukėme baidarėmis, žaidėme boulingą, važinėjome kartingais, lankėmės gongų terapijossesijose, buvome siaubo kambaryje, jodinėjome žirgais. Keturi mūsų projekto dalyviai dalyvavo Erasmus+ jaunimo mainų projekte Kipre. Jaunimas aktyviai dalyvavo bendruomenių renginiuose, savanoriavo, organizavo gražiausio moliūgo konkursą. Visko turbūt neišvardinsime, bet džiaugtis yra dėl ko. Jauni žmonės tobulėja, jaučia atsakomybę už save ir savo aplinką. Baigiantis metams paklausėme jaunimo kokios projekto veiklos patiko, kas pasikeitė jų gyvenime. Sudarėme anoniminę anketą, kad būtų drąsiau atsakyti. Jaunuoliai atsakė, jog tapo ramesni, pradėjo rūpintis aplinkiniais, išmoko būti laimingesniais, įgijo drąsos gyventi, tapo atviresni, suprato, kad daug dalykų priklauso nuo pačių nusiteikimo ir noro. Į klausimą kodėl ateina susitikti su jaunimo darbuotojais, įdomiausi atsakymai buvo: „gera, kai kam nors rūpi mūsų nuomonė“ bei „smagiai ir protingai leist laiką“. Esame dėkingi kiekvienam jaunam žmogui, kuris buvo su mumis šiais metais, tai buvo nuostabi patirtis, mes daug vieni iš kitų išmokome.